Mokytojos sėmėsi patirties Valensijos regiono mokykloje

Keturios Raseinių rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokytojos 2026 m. balandžio 12-17 dienomis pagal Erasmus+ programą dalyvavome mobilume Ispanijoje, Valencijoje, Sagunto vidurinėje mokykloje Nr. 5.

Pirmąją mobilumo dieną projekto koordinatorius Sergio Garcia supažindino su mokykla, su mokyklos struktūra, administracija, vadove ir mokytojais. Mokykla didelė, virš 500 mokinių, maždaug pusė mokytojų vyrų. Supratome, kad pedagogo specialybė gana populiari ir vyrų tarpe. Maloniai pabendravome prie kavos puodelio. Buvo pristatytas visos mobilumo savaitės  veiklų grafikas. Vizito tikslas-susipažinti su Ispanijos ugdymo sistema, vertinimu, mokymo metodais, vadovėliais, kitais ypatumais, juos palyginti su naudojamais mūsų šalyje, mūsų mokyklose.

Kartu su mumis mobilumo projekte dalyvavo dvi mokytojos iš Praryžiaus. Jos domėjosi tik ispanų kalbos dėstymu, lankėsi tik ispanų kalbos pamokose. Labai dažnai su jomis nesusitikdavome, nes jų tikslas buvo kitas.

Pirmiausiai į akis krito tai, kad labai skirtingas mokinių skaičius klasėse: nuo 8 iki 23. Tai yra dėl to, kad mokykloje yra nemažai mokinių iš kitų šalių: Ukrainos, Senegalo, Porugalijos...Tai mokiniai, kurie atvyko gyventi į Sagunto ir kuriems ispanų kalbos mokymuisi reikia daugiau laiko. Įdomus pastebėjimas, kad mokykloje yra departamentai: kalbų departamentas, tiksliųjų mokslų departamentas, socialinių mokslų ir gamtos mokslų departamentai (panašiai kaip pas mus metodinės grupės). Kiekvienas departamentas turi savo atskirą mokytojų kambarį, kur renkasi mokytojai aptarti vieną ar kitą dalyką, situaciją.

Mokykloje yra ir bendras didelis mokytojų kambarys, kur kiekvieno vieta atskirta pertvara ir stovi kompiuteris. Šalia yra vieta kavos gėrimui.

Įdomu tai, kad mokykloje tarp pamokų nėra pertraukų, išskyrus vieną ilgąją 30 minučių trukmės. Visi tualetai užrakinti ir raktas yra pas mokytoją. Mokiniai nepiktnaudžiauja vaikščiojimu į tualetą. Maistas atsinešamas iš namų. Vidiniame mokyklos kieme yra atvira erdvė su ilgais stalais, nes leidžia oro sąlygos, kur mokiniai valgo savo maistą, bendrauja. Galima pamatyti ir mokytoją su būreliu valgančiųjų, kur mokytoja stengiasi įtraukti į mokalbį sunkiau bendraujančius ispaniškai. Teritorijoje, kur mokiniai pietauja, budi vienas mokytojas vyras. Kitur, mokykloje, mokytojai nebudi, yra kiekviename aukšte budinčiojo darbuotojo postas. Yra nedidelė vieta valgykloje, bet ten dažniausiai naudojamsi susitikimams, nedidelėms vaišėms. Nustebino, kad nėra sporto salės, viskas vyksta didelėje sporto aikštėje.

Stebint anglų kalbos pamoką matėme, kad mokiniai kalba, stengiasi, atviri bendravimui, drąsūs. Klasėje mokinių matėme nedaug. Dalis jų buvo užsieniečiai. Mokinys iš Ukrainos pristatė Sagunto mokyklą, supažindino su renginiais, jos gyvenimu. Kita mokinė pristatė patį Sagunto miestą, apylinkes, istoriją.

Dar vienoje anglų kalbos pamokoje, vedamoje mokytojo, įdomu buvo stebėti ne tik jo veiklą, bet ir apžvelgti vadovėlį. Labai patiko, kad mokytojas pamokų metu nagrinėja grožinę literatūrą (šiuo atveju viena iš Orwel knygų).

Įdomu tai, kad mokykloje paraleliai su išmaniosiomis lentomis naudojamos ir paprastos mokyklinės lentos, kurios yra visuose kabinetuose šalia išmaniųjų. Pavyzdžiui, ispanų kalbos pamokoje kitų tautybių mokiniams buvo rodomas filmukas, kitas mokinys šalia išmaniosios lentos atliko užduotį žodyno įtvirtinimui susijusiam su peržiūrėta filmuko dalimi.

Į mokytojus visi mokiniai kreipiasi vardu, bet mandagiu kreipiniu.

Daugumoje stebėtų kasdieninių pamokų mokiniai dirbo stropiai, neskubėdami. Greta motyvuotų vaikų pasitaikė ir vienas kitas nemotyvuotas. Kas patiko, tai mokytojo darbas pamokoje, kuris neįrėmintas į jokius rėmus. Ten svarbu galutinis rezultatas. Matematikos pamokose darbas vyko ramiai, mokytoja prieina, paaiškina užduotį. Norėdamas paklausti, mokinys kelia ne ranką, o vieną pirštą. Žavėjo ir tai, kad sutikti dauguma mokinių sveikinasi, paklausia iš kur mes.

Na ir labai ypatingą ir savitą įspūdį paliko muzikos pamokos ir pats mokytojas, kuris tiesiog gyvena muzika, jo darbo metodas, gyvumas, ryšys su vaikais jų įtraukimas į veiklą. Kabinetas turi gerą įrangą, instrumentus visam orkestrui. Kiekvienais metais mokytojas ruošia vis kitą miuziklą, pristato mokyklai, miesto bendruomenei. Praeitais metai buvo miuziklas „Mama  mia“. Šiais metais ruošiamas miuziklas „Greece“. Ir mums teko dalyvauti jo generalinėje repeticijoje. Tai buvo nuostabu. Žavėjomės mokiniais, jų arijų atlikimų, muzikantais. Nuostabiai vaikai  bendravo su mumis. Jie buvo drąsūs, žingeidūs, komunikabilūs. Po repeticijos jiems padovanojome lietuviškų saldainių dėžę ir net buvome apdovanotos bučiniais.

Ankstesnėje pamokoje muzikos mokytojas parodė, kad net paprasta priemonė (kibiras) gali pasitarnauti muzikalumo ugdyme. Pakalbėjojme ir apie įtraukųjį ugdymą. Iš mokinių su negaklia reikalaujame labai minimaliai, bet kokybiškai. Jeigu toks mokinys žino nors vieną natą, tai jau daug.

Po laiko mokykloje, grįžę į viešbutį, pailsėję, skyrėme truputį laiko pačio Sagunto ažvalgai. Aplankėme Žydį kvartalą, kuris paliko didžiulį įspūdį, nuvykome į romėnų laikus menančią pilį. Nors buvo gana karšta, radome jėgų pasivaikščioti po miestą.

5 dienos prabėgo nepastebimai. Pasikeitėme adresais su kolegomis, tikėdamiesi juos pasikviesti į anglų kalbos mokytojų organizuojamą tarptautinę konferenciją rudenį. Nežiūrint keturių skrydžių pirmyn ir atgal, į savo mokyklas grįžome pasisėmę naujų idėjų, šiek tiek kitokio požiūrio į kai kurias veiklas. Esame dėkingos suteikusiems galimybę naujoms patirtims.

Projekto dalyvės:

Dalia Skeberdienė, Raseinių r. Ariogalos gimnazijos anglų k. mokytoja;

Rūta Jankauskienė, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos anglų kalbos mokytoja;

Renata Simonavičienė, Raseinių Šaltinio progimnazijos pradinių klasių mokytoja;

Edita Kliknienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja.