Papokštaukime su Helovynu

Rudenį ateina toks metas, kai susilieja matomas ir nematomas pasauliai.  Kai gamta pereina iš vienos būsenos į kitą. Mums , lietuviams, svarbios Vėlinės, ikikrikščioniškuoju metu buvusios Ilgės. Tradicijos kinta visais laikais. Atėjo į  mūsų kasdienybę ir didelį ratą nuo keltų papročių apsukęs Helovynas. Į kurį nebūtinai reikia žiūrėti priešinant su katalikų Vėlinėmis. Tai pirmiausia vaikų šventė, kuri lyg iš senų lietuviškų pasakų ir sakmių atneša siaubo ir baimės elementų. Protingai elgiantis, vietos užtenka viskam – ir vaikų šėlionėms su moliūgais, ir ramiam, dėkingam vizitui į kapus. Penktadienį gimnaziją užplūdo linksma  persirengėlių banga, per pertraukas skambėjo muzika, visi šmaikštūs personažai galėjo nusifotografuoti prie mokinių tarybos narių įrengto helovyniško stendo ar ant gimnazijos laiptų su rėpliojančiais molūginiais vorais. Vaikai pabuvo žaismingoje šviesos ir tamsos pasaulių šventėje, o kadangi buvo smagu, tai šviesa, tikime, nugalėjo.