Su teptuku į vasarą

Mūsų gimnazija paskutinę mokslo metų dieną priėmė iššūkį – suorganizuoti Dailės dieną „Su teptuku į vasarą“. Kad ši diena būtų kupina dar daugiau teigiamų emocijų, nusprendėme pakviesti į rankas paimti teptuką ne tik gimnazijos mokinius, jų tėvelius ir senelius, bet ir Raseinių trečiojo amžiaus universiteto studentus.

Dailės dienoje dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių. Jauniausias tapytojas buvo vos dvejų metų, o vyriausiajam – jau beveik devyniasdešimt. Šis renginys gražiai suvienijo skirtingas žmonių kartas, kviesdamas kartu kurti, bendrauti ir dalintis geromis emocijomis.

O ką pajautė renginio dalyviai, geriausiai atspindėjo šokių mokytoja Monika Vaznonė, kuriai buvo patikėta stebėti visą dienos vyksmą ir renginio pabaigoje jį apibendrinti. Smagiausia, kad savo įžvalgas ji perteikė žemaitiškai – gyvai, nuoširdžiai ir su šypsena, taip dar labiau sušildydama visus susirinkusiuosius.

Monika sako:

„Būti šio vyksmo liudininke ir dalyve yra tikra dovana. Šiandien akimirksniu ištirpo bet koks oficialumas, pasidarė taip jauku ir sava... Apėmė jausmas, kad norisi prabilti žemaitiškai – labai paprastai, iš dūšios. Juk Viduklė, Raseinių kraštas, priklauso Žemaitijai. O žemaitis – žmogus, kuris ieško to, kas tikra. Tvirtai stovintis ant žemės, bet širdimi mokantis pajusti dangų.

Būtent šiandien mes visi kartu prisilietėme prie savo autentiškumo. Mūsų krašto žmonės neturi laiko netikriems dalykams, todėl šis susibūrimas tapo ne tiesiog renginiu, o tikru pabuvimu kartu. Įdomiausia buvo stebėti virsmą. Jūs atėjote nešini savo kasdienių vaidmenų, slegiami rūpesčių, rimti, susitelkę, galbūt net šiek tiek įsitempę. Tačiau užteko vos kelių minučių, ir, paprasto teptuko vedami, visi pasidavėte švariam, laisvam įkvėpimui.

Daugelis tikriausiai net nepajutote, kaip pečiai atsipalaidavo, o įkyrios mintys nutilo... Štai čia, manau, ir slypi didžioji šios dienos prasmė. Visa gimnazijos bendruomenė kartu su svečiais – nuo pačių mažiausių iki vyriausių – pasinėrė į bendrą kūrybą. Čia nebeliko žiūrovų, nebeliko vertintojų – mes patys tapome gyvu, pulsuojančiu paveikslu.

Tai gyvas įrodymas, kad menas suvienija skirtingas kartas. Ačiū idėjos autoriams už šį gražų iššūkį, kuris privertė mus sustoti. Ačiū jums visiems už nesuvaidintą, gryną energiją, kuria užpildėte visą gimnaziją. Šią vidinę šilumą ir bendrystės jausmą neabejotinai pasiimsime su savimi.

Išplovę teptukus ir lengvu žingsniu ženkime į tikrą vasarą!“

Už įsimintiną paskutinę mokslo metų dieną nuoširdžiai dėkojame dailės mokytojai Daurai Giedraitienei, visiems gimnazijos mokytojams, mokinių padėjėjoms bei kiekvienam, prisidėjusiam prie šios gražios šventės.

Sukurti darbai ne tik įamžins šios dienos akimirkas, bet ir papuoš gimnazijos erdves, dar ilgai primindami apie bendrystę, kūrybą ir į vasarą išlydėtus gerus jausmus.