Vidurinis ugdymas

Už vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą gimnazijoje atsakinga

Vidurinio ugdymo paskirtis

Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (gimnazijų III–IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis gimnazijose, profesinėse mokyklose.  

Mokiniai taip pat gali rinktis ugdymą, labiau atitinkantį jų vertybes, pasaulėžiūrą, religinius įsitikinimus, filosofines pažiūras. Toks ugdymas teikiamas netradicinio ugdymo mokyklose. Netradicinio ugdymo mokyklos gali dirbti pagal savo pačių pasirengtas programas, tačiau bendras mokomųjų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičius nuo valstybiniuose bendruosiuose ugdymo planuose numatytųjų gali skirtis ne daugiau kaip 25 procentais.

Vidurinio išsilavinimo įgijimas

Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus IV gimnazijos klasę ir išlaikius privalomus brandos egzaminus. Privalomas yra lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas ir 1 pasirinkto dalyko egzaminas. Jei mokinys pageidauja, gali laikyti ir daugiau egzaminų (iki 6). Išlaikius 2 brandos egzaminus gaunamas brandos atestatas.

Stojantieji į valstybės finansuojamą studijų vietą Lietuvos aukštosiose mokyklose turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Stojant į universitetus šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų bendras aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 40, o į kolegijas – ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems bendras vidurkis skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakanka būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.